brunettee'n blogi
vyriškas pasididžiavimas, ne tai, kas kelnėse, o tai, kas - garaže!
o, tai, kas kelnėse- moteriška laimė.
8žmones! Arba bent vienam duoti i snuki..
galima priminti, kad dabar 80% moterų yta prieš vedybas. kodėl?
Todėl, kad moterys nemato prasmes pirkti visą paršą vien del mažytės dešrelės!
Sveiki , taip taip , suprantu kad jau tos feisbuko nuorodos užkniso ,
2010 Lapkrits ... Nuostabus mėnuo, tada jaučiau kad kažkas spurda krūtinėj, toj vietoj kur širdis.. Jaučiau šiluma, taip vadinamus drugelius ...
Aš kasdieną prarandu save.
Metai bėga ir skausmingai neša
ateitin iš praeities mane.
Manyje jau daug žmonių gyvena.
Daug likimų paliečiau ranka -
Didelių, mažų, jaunų ir senių,
ėjusių ir einančių greta.
Pykčio ir gerumo man palikę,
džiaugsmo ašarų ir nevilties.
O gal atrandu aš šitą sykį
vėl naujai save iš praeities?
Gal ir aš - ne aš,
o ta daugybė sutiktų ir priešų, ir
draugų
Man savęs po trupinį palikę
pakeitė mane žmogum kitu?
Prarandu save?
O man nė kiek negaila.
Surinkau po trupinį visų.
Iš protingo paėmiau, iš kvailio,
iš gerumo ir iš bučinių.
Iš draugystės paėmiau, iš laimės,
iš kančios ir nuoskaudų…
ir vėl... taip beprotiškai liūdna. nekenčiu šito jausmo nekenčiu kai skruostais rieda tos prakeiktos ašaros. juk niekas to nevertas... kodėl man vis dar taip skauda kodėl niekaip negaliu pamiršti, kodėl viskas tik blogiau kodėl nėra nieko kas galėtų mane apkabinti? kodėl visi išeina? kodėl kodėl aš vis dar kiekvieną dieną myliu vis labiau tuos kurie kiekvieną dieną sukelia man tiek liūdesio? kodėl niekam nerūpi kaip aš jaučiuosi? už ką man visas tas skausmas? kas gali pasakyti ką padariau tokio kad šitaip gyvenčiau? kas gali pasakyti kada tai baigsis?
aš stipri žinau tai, bet kartais nebetikiu net savimi kartais taip sunku kad…
Aš vėl pradėsiu rūkyti. Ir rūkysiu kasdien. Dažnai. Rytais. Per pietus. Vakarais. Ir pertraukomis tarp jų. Rūkysiu tik plonas cigaretes. Ryškiai raudonai, nulakuotais nagais, dailiai spausiu jas tarp pirštų ir dėsiu prie vyšninių lūpų. O peleninėje jau gulės tuzinas tokių pat. Su vyšniniais cigarečių galiukais.
Aš gersiu. Daug. Kasdien. Gersiu - degtinę, viskį ir brendį. Tik tai, kas greitai atima protą ir apsvaigina mintis. Ant stiklinių ir stikliukų palikinėsiu lygiai tokius pačius vyšninius antspaudus. Kartais gersiu iš butelio. Bet tik tada, kai niekas nematys.
Aš kasdien šlaistysiuos po barus ir naktimis. Sėdėsiu prirūkytose patalpose. Grįšiu paryčiais, vos vilkdama kojas. Batelius besinešdama rankoje.…
Tu paliksi žemę kaip pelenai..
Kad ir kas tave mylėtų,
Kada dingsi tu nežinai...
Saugot minutę tereikia.
Ir pasakyti 'atsiprašau'.
Nesvarbu, kad visi tave keikia,
Nesvarbu, kad sakai 'gyvenau'...
Ji kankinosi, o jam nerūpėjo jos ašaros..
Ji liūdėjo, o jis nekreipė dėmesio...
Galų gale Ji pamiršo jį, o jis…
Kartą gyveno labai prasto būdo jaunuolis.
Tėvas davė jam dėžutę vinių ir pasakė:
„Kaskart, kai tik imsi pykti ar susibarsi su kuo nors, įkalk į sodo vartus vinį”.
Pirmą dieną jis į sodo vartelius įkalė 37 vinis.
Vėliau ėmė save kontroliuoti, tad vinių skaičius kasdien ėmė mažėti.
Jis tiesiog suprato, kad paprasčiau susivaldyti nei įkalti į vartelius vinį.
Pagaliau atėjo tokia diena, kai jaunuolis neįkalė į vartus nė vienos vinies.
Tada jis nuėjo pas tėvą ir pasakė jam tai.
Tėvas šyptelėjo ir tarė: „Ištrauk iš vartų po vinį kaskart, kai tik susivaldysi“.
Galiausiai išaušo ir tokia diena.
Tėvas nuvedė sūnų…