Kartais aš apimta siaubo mąstau, ką reiškia būti vyru?

Apskritai apie vyrą, tiesą sakant, niekas negalvoja. Kaip jam gyventi? Apie ruonius ir tai daugiau galvojama. Visos moterys galvoja tik apie tai, ar myli, ar nemyli? Daro ar nedaro? Atvažiuos ar neatvažiuos? Išduos ar neišduos? Tuo tarpu vyras pavargsta ir tiesiog numoja ranka.

Jis nebenori matyti nei savo verslo, nei savo moters, nei savo globalinės atsakomybės už viską. Jeigu jam kažkas nesigauna, jis - nevykėlis. Jis gyvena su tuo "Aš nevykėlis" ir jis neturi stebuklingo žodelio "užtat". Pas mus, moteris, viskas paprasčiau. Pas mane ne viskas gerai darbe, UŽTAT vyras geras. Pas mane nei vyro, nei darbo, UŽTAT kojos kokios. Ir krūtys. Na taip, aš stora, užtat Ona dar storesnė. Pas vyrus tas "užtat" kažkodėl neveikia. Pas tave bentlis, užtat nėra mylimos moters? Na tu ir mulkis. Turi mylimą moterį, bet neturi bentlio? Na tu ir nevykėlis!

Pirma, jie amžiams įdiegti į konkurenciją. Antra, jie amžiams įpainioti į hierarchiją. Aš niekuomet negalėčiau būti vyru. Aš silpna ir skystablauzdė, ir dažnai verkiu pasislėpusi po kaldra. Ir man niekas nė žodžio neištars. Aš pati sau žodžio netarsiu. O tikri herojai turi griežtą tabu savęs gailėjimuisi...

Kuo toliau į mišką, tuo mažiau aš visame kame gaudausi. Ir kuomet man užtenka fantazijos įsivaizduoti, kad jiems kartais reikia, kad juos paprasčiausiai priimtų ir suprastų, ir tylėtų, ir atneštų arbatos ir viso to, ką paminėjau - ne šiandien ir ne rytoj, o ilgai, ilgai, kol viskas susitvarkys - tuomet man atrodo, kad aš viską suprantu!
Tuomet dingsta lytis ir lieka tiesiog du suaugę žmonės, kurie gali daryti vienas kitam kažką gero. Kažką palaikančio. Kažką draugiško. Kažką, kas spinduliuoja meilę.

Aš pirmą kartą gyvenime rimtai apie tai mąstau. Man atrodo, kad vyrai tampa vis labiau vieniši ir apleisti visų tų stervų ir moterų savarankiškumo kursų fone. Ir jie negali apie tai niekam sakyti, apie tikrąją savo vienatvę. Todėl man ir tampa gėda dėl kai kurių moterų, todėl man neatsiranda noro kažko iš vyrų reikalauti.

Aišku, anot sėkmingų moterų aš tapau visiška nevykėle. Juk aš neturiu kailinių,bet turiu vyrą ir netgi ne reguliarius sms'us ,o realius žodžius -"Saldžių sapnų".

Tykkää! 2