16.06.2011
34, Hemsedal, Norja
Kartasi paskaičius dienorarčius kažkaip juokas paima iš tos nelaimingos meilės. Išsiskyrė, paliko, pabėgo pas kitą, įskaudino ir pan. Nu tai kas? Toks jausmas, kad tai nutinka tik to dienoraščio autoriui ("kodėl man? kodėl aš? kodėl su manim taip?"). Nu todėl, kad visi tai patiria, todėl, kad taip turi įvykt. Įdomu, tik kiek patys rašantieji yra lygiai taip pat pasielgę su "ne jų skonio žmogučiais", juk patys irgi kažka priverčia lygiai taip pat jaustis. Tai gal ei ,žmonės, gan skųstis?! Gaila, kad niekas nepardavinėja pozityvumo arba galų gale pochujistiškumo tablečių. Manau paklausa būtų milžiniška.
13 näyttökertaa
vat būtent ir aš taip manau, kad yra tas veiksmas - atoveiksmis, tik aišku visiems sunku tai suvokt, kad jau kitaip nebus, kenčia visis nuo tų "meilių".
Kur kas geriau yra išsakyti kokiai draugei ištikrųjų. Na darydavau ir aš taip prieš keletą metų, bet tie išsiliejimai likdavo popieriaus lape :-)