02.03.2011
34, Vilnius, Liettua
Mažosios sesutės užauga. Ir dar negana to, paaiškėja, kad jos turi trigubai daugiau pasiutimo, nei turėjom mes...
O
mažieji broliukai auga tiesiog akyse. Ir tik žiūrėdama į tas mažas
mėlynas akytes supranti, kad jau seniai nebuvai matęs tokio skaidraus
žmogaus - nevaidinančio emocijų, nesimuliuojančio ir nemanipuliuojančio...
Nuoširdaus, nesavanaudiško ir nepavydinčio... Kuris apkabina, nes myli
ir nusisuka, kai pyksta. O ne priešingai.
Gražuolė
mama po truputėlį sensta, kaip su liūdesiu konstatuoja ji pati. Net
supertėčio smilkiniai baltėja. O aš irgi vis įtariau šukuojuosi savo
blondiniškas kasas - o v drug pro peroksidą išlįs koks žilas plaukas...Niekas neina jaunyn. Po 20 gimtadienio tai supratau aiškiau.
Maištai
prasideda ir baigiasi... Naujos žvaigždės gimsta ir gesta senos...
Veržiasi ir užsnūsta ugnikalniai... Mados praeina ir grįžta. Mane
apleidžia arba pas mane grįžta žmonės... Kai kurie, deja, smarkiai
pavėlavę..... O aš, regis, sena ir sukumpus nuo metų... tik sėdžiu
supamoj kėdėj su tokiu pat senu, aklu ir pasauliui abejingu katinu ant
kelių ir žiūriu į vieną tašką, tebeieškodama kažko puikaus, bet
nebeegzistuojančio - įkvėpimo, tikslo, pašaukimo.....
Tikiu likimu. Tikiu savo intuicija. Tikiu, kad bus taip, kaip turi būti. :>
3 näyttökertaa
Ei ole kommentteja vielä.
Jätä kommenttisi, aloita keskustelu!