Dedikuojama visoms toms, kurios buvo mano gyvenime,
Ir kurių jau niekad nebus jame...

 Čia jeigu ką, ne koks nors grožinis išsvajotas kūrinukas, ne kokia nors laisva tema parašyta rašliava, o būtent toks dialogas manyje vyko pastarąją naktį. Ir tiesa sakant, pats stebiuosi savo atvirumu ir drąsa šitą parašyti - nes tai labai jau asmeniška. Bet esu įpratęs būti atviras...
- Tu kvailas. Tu idiotas - pradėjo širdis....
- Aš pasielgiau taip, kaip elgiasi protingi žmonės... -
- Nieko čia protingo, bėgti nuo meilės. Nuo jausmu. -
- Aš bėgu ne dėl savęs, o dėl mylimo žmogaus gerovės. Kam jam trukdyti džiaugtis gyvenimu? -
- Kvailas Tu visgi. Aš suprantu kad jausmai ir protas niekada nedraugauja, ir kad visada reikia rinktis, bet kodėl... -
- Kodėl kas? -
- Kodėl Tu visada vadovaujies savim? Kodėl tu neleidi man bent kartą valdyti? -
- Todėl kad Tu esi jausminga, ir nieko iš to gero niekada nebūtų -
- Aš tiesiog noriu mylėti ir būti mylima... Aš noriu daužytis, kai Ji yra šalia, taip, tarsi viso pasaulio ritmas simbolizuoja maniškį... -
- Negaliu Tau leisti viską imti į savo rankas. Nes Tu nemąstai, o jauti, tai didelis skirtumas, privedantis prie baisių pasekmių, suprask kad... -
- Kad kas? -
- Suprask, kad jeigu viskas tęstusi toliau, Tau dar labiau skaudėtų. Tu būtum galutinai sudaužyta. Aš juk Tave saugau... -
- Tu mane saugai nuo meilės, supranti? Tu mane saugai nuo to, ko aš labiausiai noriu. Tu kvailas. -
- Aš tiesiog noriu, kad Tu spindėtum iš laimės -
- Atimi iš manęs galimybę mylėti, ir sakai kad nori kad aš spindėčiau dėl to iš laimės? Tu tikrai kvailas. -
- Užtat Tavęs niekas nesudaužys į šipulius. Jeigu aš Tave patikėčiau į blogas rankas, tai Tave numestų laikui bėgant į kanalizaciją -
- Ne, ne...ne....Tos rankos taip nepasielgtų. Jos brangintų mane -
- Užtenktinai matos išbrangino, kad dabar mes tokioje keblioje situacijoje... Štai žiūrėk kokia simpatiška panelė. Kaip Tau ji? Studentė, 20 metų, kojos kokios... -
- Tu ne kvailas. Tu idiotas. Kokia dar studentė? Aš noriu tos, kuriai visu šimtu procentų atsidaviau... -
- Nieko, atsiduosi ir šiai studentei. Žiūrėk kokia ji įdomi... -
- Aš Tau kas, kekšė? Jeigu aš kažką įsimyliu, tai ilgam. Tu gi žinai... -
- Praeis. Visada praeidavo... -
- Aišku, kai Tu visada kaip bailys bėgai nuo meilės, ištrindamas žmonės iš savo gyvenimo, kur gi man tada dėtis. Tada ir praeidavo. Po ilgo laiko... -
- Bet juk viskas gerai. Bus tų panelių. Aš negaliu Tau leisti mylėti visas. Tu gi ne Jėzus, negali visų mylėti... -
- O man ir nereikia visų. Sugrąžink man Ją. Ji nuostabi. Manau, viskas būtų gerai. Tu juk ją sapnavai... -
- Užtilk. -
- O taip, matai? Neturi argumentų...o ką Ji Tau pasakė sapne? -
- Tylėk, aš negaliu klausytis... -
- Ji pasakė "Mylėk mane"... O Tu ką darai? -
- Tai tik sapnas. Sapnai neturi nieko bendro su realybė. -
- O Tu ką darai? -
- Nieko. Saugoju Tave -
- Tu mane žudai. -
- Geriau laukti kol Ji mus abudu nužudys? -
- Kvailas Tu. Tu gi žinai kaip mes branginame savo geriausią draugą, Laiką. Jis mums visada padėdavo išspręsti visus klausimus -
- Bet aš turiu principus. Aš nenoriu leisti kažkam sudaužyti savo širdį. Neaišku kaip ten baigtųsi viskas, bet geriau nerizikuoti -
- Tu tikras idiotas. Aš Ją myliu. Nuoširdžiai. Labai stipriai. O Tu skaičiuoji, rizikuoti ar ne. Aš Tave priversiu stovėti prieš Ją ant kelių kažkada... -
- Nepriversi. Viskas baigta. Aš geriau žinau, ką mums daryti. -
- Čia tik Tau taip atrodo. Bet Tu juk visoms visada duodavai antrą šansą... -
- Ne visoms. Tik toms, kurioms tą antrą šansą Tu išprašinėjai pas mane... -
- Tai o ką aš dabar darau? Man atrodo mes turime su ja pabandyti viską iš naujo. Juk Ji nuostabi -
- Nuostabi, čia faktas. Bet... -
- Matai, netgi ir Tu moki jausti...Tu juk supranti, kad ji ypatingoji.-
- Bet aš... -
- Tu bijai. Tu visada bijojai man leisti spręsti už mus abu. Pasitikėk manm nors vieną kartą... -
- Galbūt. Bet jau viskas padaryta. Yra kaip yra. Pamiršk ją -
- Be šansų. Ji dar ilgai bus manyje. Kiekvienas mano dūžis, tai savotiškas Jos žodžių aidas. Savotiška Jos šypsena... -
- Mes padarysim štai ką. Ji pati dabar galės nuspręsti, reikalinga Tu Jai, ar ne. Viskas paprasta. Manau, taip teisingiausia. -
- Bet pažadėk, kad jeigu Ji nuspręs kad aš Jai reikalinga, Tu nesiožiuosi o leisi man viską valdyti, ir kurti nuostabiausią pasaulyje grožį? -
- Pažadu. -
- Supranti, man reikia Jos. Nori Tu to, ar nenori. Todėl aš galiu palaukti. Mes juk mokam laukti? -
- O gal pabandom kreiptis į tą, kuri... -
- Ne, "ta kuri" manes nedomina. Man svarbi tik Ji. Todėl aš lauksiu Jos...-
- Durna Tu visgi, nors ir širdis. tiesiog aš noriu, kad būtum laiminga... -
- Širdis nebūna laiminga be meilės. Įsimink tai...-

Tykkää! 117