Paskutinėmis Gegužės dienomis, tu atsirandi, tai dingsti iš mano minčių, kurias sujauki, kai kada padarai malonias, kai kada labai liūdnas.. Prisimenu tave, tavo pirma apkabinimą ir tavo balsą. Tavo pirmus apkabinimus kurie buvo nedrąsus, tavo pirmus bučinius..

Be žiūrėdama tavo nuotraukas tavęs pasiilgstu. Nežinau kodėl, nežinau dėl ko, bet jaučiau kad tu buvai tas man artimas žmogus kurio iš tikrųjų ieškojau, ir taip pat netekau taip greitai..

Po tokio ilgo laiko vis pagalvoju, kodėl aš niekam neįtinku, gal kažko neturiu ką turi kitos merginos..

Juk laimė yra skirta visiems, bet ta laimė eina pas mane labai lėtai..

Vėl. Vieniši vakarai, vienišos dienos, vieniša vasara..

Matyti žmonės vaikštančius susikibę rankomis, apkabinę vienas kita.. Net pati norėčiau to tikrai.. Tik kad galiu dėl to svajoti, nes svajonės neišsipildo tokios kvailos..

O aš tik norėčiau tave vėl apkabinti, pabučiuoti ir daugiau nebe paleisti.. Niekada. Nes tu liksi mano svajonė, svajonė kuri niekada nebe pasikartos ir kuri neišsipildys..