Kelio maniakė.
31, Klaipeda, Liettua


95 dienos.
Ir prasidės mano Kelionė.

Sako, kad Camino de Santiago pakeičia piligrimą amžiams.
Taip pat kalba, kad Kelias prasideda dar prieš tau padedant koją ant Ispanijos žemės.

Aš JAU esu Kelyje. Net jei liko 95 dienos, kol pasieksiu pirminį tašką mažame Prancūzijos miestelyje.
Kasdien susiduriu su vidinėmis dvejonėmis. O kas jei neįstengsiu kasdien nueiti 25 km? Kas jei beprotiškai skaudės? Kas jei neįstengsiu susitaupyti tiek eurų, kiek gali prireikti? Kas jei pamiršiu kažką svarbaus padaryti ar nusipirkti prieš kelionę? Kas jei...?
Kiekvienas žmogus išgirdęs mano planą išpučia skeptiškas akis, bando atkalbėti, bando įtikinti, kad tai kvaila ir beprasmiška. Tik geriausia draugė nuoširdžiai šypsosi ir palaiko. Nes ji supranta. Kad tai mano Kelias ir kad tai darau ne dėl kitų, o dėl savęs.
Ir ne. Mano gyvenime neįvyko joks lūžis, kuris būtų pažadinęs beprotystę manyje. Man nesudaužė širdies niekšas vaikinas, mano žiurkėnas nemirė ir man nereikia psichologo pagalbos (turbūt).
Aš tiesiog jaučiu, kad atėjo laikas įgyvendinti svajonę. Galbūt aš nebežinau, ko noriu iš savo gyvenimo, galbūt noriu priežasties mesti darbą, galbūt noriu pasigrožėti nuostabiąja Ispanija, susipažinti su žmonėmis, kuriems taip pat skaudės kojas ir spaus pečius kuprinė.

Ir tai nėra tik tuščios naivuolės svajonės. Tai tik menka laimės įžanga.
Bilietas į priekį jau nupirktas. Liko tik apsispręsti kiek dienų Eisiu ir nusipirkti atgalinį. (O gal nereikia?)
Reikalingų daiktų sąraše padėtas pliusas ties žodžiu "Kuprinė". Ir aš ją dievinu! Keista, kad dar nemiegu jos apkabinusi...(?!)
Baimė prisikrauti per daug daiktų leido nusipirkti tik tris poras kokybiškų, brangių ir taip pat dieviškai gražių kojinių.
Sukasi smegenys.
Svarbiausių pirkinių sąraše liko tik batai (jei neskaičiuosim atgalinio bilieto į Lietuvą). Net kojas niežti kaip labai noriu išleisti sunkiai uždirbtus eurus batams. Batams. Batams?. Aš niekada nebuvau iš tų merginų, kurios pamišusios dėl batų. Bet dabar. Man reikia batų. Sakau... BATŲ.
Tuomet liks tik smulkmenos. Visokie pleistriukai, vaistukai, kremukai, apsiaustukas nuo lietaus, kepurikė nuo saulės ir dar ką nors prisiminsiu arba sugalvosiu.

Aš apsėsta.
Ir man patinka tokiai būti.


The Way are calling. And I must go.



58 näyttökertaa
 
Kommentit
eruka 28.02.2015

Ir linkiu kada nors ir tau pasiryžti nueiti šitą Kelią. Jei vis dar norėsi. :)

Blogi
Blogit päivitetään joka 5 minuutti