Šiandien kompiuteriu naudojasi visas pasaulis.Daugumai tai legviausias ir maloniausias laiko prastūmimas.(prisipažįstu-ir man)
Toks masinis technologijų veržimasis į topą visiškai užgožia žmogaus dvasiškumą ir vidinį pasaulį.
Nori, nenori bet virtualus pasaulis daro savo-bukina tiek mano,tiek tavo protą ir įgūdžius dendraujant.
Susikūprinę,suglebę,susisukę (žmogau,išsitiesk) mes sėdim prie daikto, kuris į mus pompouoja radiaciją, gadina akis, niokoja mūsų ''grakščias'' laikysenas.
Tačiau mums šito negana,patenkinti taukšim mygtukais rašydami žinutes, bandydami bendrauti su tokiais pat pakvaišėliais, kompiuterio maniakais, užuot pabendravę su tais, kurie sukiojasi šalia mūsų.
Tokia manija norom nenorom paliečia ir mūsų mažuosius.pvz: mano dukterėčia vos 2 metelių-jau geruoju nebenuginsi nuo kompo.
Dabar ji mato tik spalvas ir jai smagu, bet vos ūgtelėjusi ji neišviangiamai taps dar viena internetine auka, įgis priklausomybę virtualiam pasauliai, taps priklausoma nuo savo pasamonėje sukuriamų vaizdų. Žodžiu dar viena narkomanė kaip tu ir aš.(Aš i to-vedo do)
Užmirš taisyklingą kalbėseną,žvelgimą į akis-viską kas tikra.
>
>
>
Na tačiau šimtaprocentiniai užtikrint niekada negalima.
Manau, kad ateinančioms kartoms pagaliau ims ir atšips dantys nuo visos kibernetikos. (oj,kad taip ir būtų,seniai taip reikėjo)
Pirmose gretose išliks realus bendravimas ir dvasingumas.
 O kaip tu manai?

Tykkää! 11