"Moterys sukurtos, kad Jas mylėtume, o ne dėl to, kad Jas suprastume".

APIE SANTUOKĄ

Labiau subtili ir jautri pradžia Gamtoje - moteris. Labiau išsivysčiusi, kūrybinga ir veikli jėga - vyras. Moteris numato aiškiau, ir dvasišku žvilgsniu, apima platų akiratį; vyre vyrauja kūrybinga jėga ir gabumas įgyvendinti moters intuiciją, tarnaujančia jam pakeleive žvaigžde. Tarp moterų sutinkama nepalyginamai daugiau aiškiaregių. Moterys mažiau skeptiškos ir religijos atžvilgiu.
Jos kur kas religingiau ir giliau tiki, jos karštai atsidavusios Dievui, nors jų subtilumas kažkaip mato tų laikų rytinės sutemos mirgėjimą, kai šventykloje susijungs du dar atjungti raktai - religija ir mokslas. Moteris pirma ir tiesiog, instinktyviai pagauna tiesą - be loginių išvadų apie priežastis ir aplinkybes.
Intuicija moters visada eina, taikliu šviesuliu, priekyje vyro. Ji gali įvertinti ir įsisavinti bet kurią tiesą greičiau, negu vyras, gebanti ir patikėti į ją kur kas ištikimiau. Posakis, kad moteris " pagauna tiesą skridime", kitais žodžiais: joje neįprastas gebėjimas jausti tiesą. Ji įsisavina jos atspalvius, lyg jautriu meteorologiniu instrumentu, tiksliai perduodančiu ir prognozuojančiu visus atmosferinius pakitimus.
Visose vystymosi etapuose ir egzistencijos sveika moters prasmė įprastai aiškesnė, negu pas vyrus.
Ji į kiekvieną idėją greičiau įninka, tarp kitko vyras idėją lengviau įgyvendina. Tai kaip moteriška įžvalga beveik visados atspėja gabumus ir talentus vyro, tai ji dažniau visko ir duoda jiems tinkamą kryptį. Moters intuicija ir vyro jėga - visada turi eiti ranka į ranką. Ir, kai jie susitinka bendram darbui, abipusio sutikimo pasekoje ir yra jų paskirtis, tiktai tada galima sakyti apie tikrą santuoką.
Visuose moterų dvasiniuose vystymosi etapuose ji atspėja teisingiau vyro, bet vyras geresnis moters dvasios svajonių įkūrėjas.
Kiekvienam vyrui egzistuoja tik viena moteris, turinti atpažinimo dovaną, kokiu laiku ir kokiu būdu jos gabumai gali geriau visko išsivystyti.
Tikroje (esančioje) santuokoje sutuoktinę galime sulyginti su akimi, o vyrą - su ranka.
Dvasia ir protas moters būtinas papildymas ir dalis vyriškos dvasios ir vyriško proto. Tokiose būties sferose, kur tos dvi ištakos, vyriškoji ir moteriškoji, suartėjant abipusėje meilėje, iš tikrųjų supranta savo užduotį ir gyvena dėl jos, jie pastoviai dalindamiesi, gali išreikšti savimi tokią galią, kurią sunku sau įsivaizduoti. Ši jėga yra rezultatas dviejų dvasių susiliejimas į vieną bendrą.
Tokiose sąlygose kiekviena mūsų mintis, kiekvienas idealas, kiekviena svajonė gali tapti tikrove.
Pas mus visus juk yra savo svajonės, norai ir siekiai. Bet galimybė įgyvendinti juos duoda aukščiausia sąjunga vyro ir moters.
Kiekvienas vyras gali surasti moterį, atitinkančią jo protui ir charakteriui: moterį skirtą jam ir tiktai jam !!!
Susitikę, jie gali sukurti idealą tikrosios santuokos. Ir, jeigu jie pakankamai subrendę (išsivystę) ir pakankamu laipsniu supranta savo paskirtį, pareigas ir savo atitikmenį, tai gyvenimas jų gali pavirsti į amžiną šventę, į amžiną medaus mėnesį.
Tikra, tinkanti sutuoktinė yra vienintelė būtybė visatoje, kuri gali įkvėpti vyrą, įkvepianti jam taurias, prieinamas jam idėjas. Idėjas, išgaunamas iš tokio šaltinio, visados būna kaip tik tos, kurios būtent jam ir reikalingos, naudingos, ir vaisingos būtent jo ištakose. O tikrasis jos vyras - tas vyras, kuris giliau visų supranta ir priima jos intuiciją: žmogus, labiau visų sugebantis įgyvendinti ją į tikrovę.
Kertinis akmuo šitos jėgos yra kiekviena santuoka to vyro su ta moterimi, kuri viena skirta amžinai sąjungai su juo. Kiekvienam vyrui sukurta viena moteris, vienintelė, priklausanti tiktai jam, kaip šitam gyvenime, taip ir galimų kitų.
Jų amžinas gyvenimas pavirs į nenutraukiamą svaigulį, kai abu taps pakankamai idealūs ir supras rišančius juos santykius.
Daugelis, nuo amžių skirti vienas kitam, dabar galbūt nelaimingi santuokoje. Kitose inkarnacijose, su kitais kūnais ir vardais, jų daugiau rafinuotos ir išsivysčiusios dvasios atpažįsta vienas kitą. Tikroji vyro sutuoktinė gali ir negyventi žemėje vienu metu su juo, vis dėl to, tiktai ji viena gali padėti jam išvystyti jam visą būdingą dvasinę jėgą.
Mintys, išgautos iš šio šaltinio, pilnai atitinka bruožus jo proto, su aiškiaregystės tikslumu pas sutuoktinę yra tos laimingos mintys, kurios atneša sėkmę viskame! Tikrasis vyras taip pat tiktai vienas visatoje, ir tiktai jis galintis įgyvendinti svajonę mylimos sutuoktinės. Šis jėgų sujungimas sukuria vienybę - tą naują būtybę, kuria jie esą, o ne vaikai, išleisti jų į šviesą.
Moteris priima, dėka jos jautrios dvasinės minčių organizacijos, arba, greičiau, intuicijos didesnio laipsnio! Ji yra labiau jautria plokštele, ant kurios lengviau atsispaudžia nepagaunamos mintys ir išgyvenimai - svyravimai, pagaunami minčių okeane. labiau stiprus vyro intelektas geriau pritaikytas prie gyvenimo sunkumų ir todėl geriau įgyvendina moters intuiciją. Nors jame trūksta aukščiausio intelekto, priimančio pačias aukščiausias ir stipriausias mintis. Visada moterys yra įkvėpėjos didžių vyrų. Už kiekvienos sėkmės, už kiekvienos veiklos, kiekvienos vystymosi pakopos - visada randasi, matomai ar nematomai, moteris-nugalėtoja. Vyrai nesąmoningai pasiduoda jų intuicijai ir, priėmę idėją, tiki į ją.
Beveik iš kiekvieno didžiojo judėjimo ir didžiojo įvykio istorijoje pasirodo moteris, duodanti pirmąjį postūmį ar iniciatyvą. Ponia Rolan įteigė Žirondui reikalauti konstitucinio valdymo Prancūzijoj. Žozefina padrąsindavo Napaleoną jo didžiuosiuose sumanymuose.
Izabela Ispanskaja reikalavo ir pagaliau pasiekė iš neryžtingo, svyruojančio Ferdinando palaikymo iš Kolumbo, sumasčiusio atverti Naują Pasaulį, į kurio buvimą ji patikėjo labiau dėka esančios moteriškosios intuicijos, negu taip vadinama logiška "išvada". Už Vašingtono stovėjo jo sutuoktinė, pasidalinusi su juo visus rūpesčius, sunkumus ir ketinimus, įkvepiant jį prie šito prie tų idėjų, juo panaudotų užtikrinti Amerikai laisvę ir nepriklausomybę. Moteris esą įkvėpėja beveik visuose didžiuose įvykiuose, pagalbininke pastangose ir užmačiose visų didžių žmonių.
Moteriškas protas pilnas suvokimo, išradingumo, sumanumo ir idėjų, naudingų įvairiuose veiklos srityse, ir šitos idėjos gali būti perduotos vyrams.
Moteris įkvepia, pati nežinodama apie tai, tiksliai taip pat ir vyras beveik niekada nežino, iš kur staiga atsirado praskaidrinusi jį idėja, įkvėpimas.
Mes žinome, kad pačios brangiausios idėjos ir mintys perduodamos be žodžių. Jeigu toks nesąmoningas pasikeitimas mintimis vyksta tarp mūsų ir mažiau išsivysčiusios moters, nesuprantančios mūsų, mūsų subtili (jautri) ir stipri mintis pereina į labiau šiurkštų intelektą ir gauna mainais savo brangenybės žemas protines bangas. Tokiuose atvejuose labiau kilnus žmogus pasiduoda dvasiškai žemai stovinčio įtakai ir priima mintis, būdingas nelygiaverčiam draugui. Sąjunga su tokia moterimi nenaudinga ir kenksminga, dėl to daugelis mūsų minčių dingsta veltui, o jos dvasia taip pat neapvaisina mūsų dvasios: mes pasikrauname neigiamų savybių mintimis, pasiduodam joms ir po jų įtakos regresuojam, viskame remdamiesi labiau žemomis ištakomis. Štai kodėl dar 2000 metų atgal buvo pasakyta: " nekurkite netinkamų santuokų!.
Šiuolaikinė moteris neįtaria, kaip didi jos esama valdžia. Jos įkvėpimas atsiranda viskame: vyras naudojasi juo priklausomai nuo savo jautrumo. Jis, nežinant gauną dovaną iš moters, kuri taip pat nesuvokdama duoda. Tai, kas vadina ją "nenaudingomis fantazijomis" - oro pilys, jos kuriamos, - yra ta derlinga žeme, iš kurios išauga tikrovė.
Moteris daugiau nėra "silpnas" dvasinis, o tiktai daugiau jautrus ir švelnus indas, turintis dieviškąjį dvasios vyną. Ji vyrui taip pat, kaip magnetinė adata valdančiam laivu. Nes ji dailesnė, ji ir turi poreikį vyriškosios jėgos apsaugai ir globai, panašu į tai, kaip vairininkas saugo savo kompasą, be kurio jis galėtų pasiklysti.
Jeigu šis dailus instrumentas, skirtas priimti išaukštintoms srovėms, priverstas dalyvauti kovoje su šiurkščiomis Gamtos jėgomis ir atlikti vyriškąjį darbą, tai jis šiurkštėja, tampa mažiau imlus ir jautrus, pasekoje to jau negali turėti tokio naudingo poveikio vyrui. Pavargęs ir iškankintas kūnas trukdo jos dvasiai susilieti su labiau drąsiomis ir stipriomis mintimis. Ir taip verčiant ją dalyvauti šiurkščioje egzistavimo kovoje, vyras visų pirma kenkia sau, o ne moteriai. Piktnaudžiavimas jos jėgomis visų pirma atsiliepia vyro sveikatoje ir gabumuose, atimant iš jo nepakeičiamą kompasą."

Tykkää!