BarbeVilkas'n blogi
Vidaus upės pro protą, širdį, akis...ne, rainelėse išdžiūna.
Realybė tai vėjas, kurio glamonės per sausos, tegul mano odą sudegina ugnis.
Atimk man protą, širdį, akis ir kūną...
... išbarstyk pelenus mėnulyje.
2014.10.03
Šiandien avižiniai dribsniai neatsiplovė nuo puodo. Įsiutau. Frosh indų ploviklis niekam tikęs.
Tai kaina kurią moku už tai , kad pirkau ploviklį tik todėl,kad jis žalias,o ant jo nupiešta laiminga varlė. Ir nepaminėjau dvokia jis. Varlių kvapas man biški primena levandas. Levandos maloniai smirda.
Dienos realizacija: nuo šiol indus plausiu tikromis varlėmis, visvien efektas toks pat kaip su frosh.
Tas jausmas kai pro gerklę ir akis besiveržiantis vanduo nebedusina.
Mirus tapau vandeniu?
Dabar žudysiu aš.
Glamonėsiu tavo kūną, bučiuosiu blakstienas, sukišiu pirštus tau į gerklę
ir šnabždėsiu žavias nešvankybes mano mielas mirštantis padugne.
Žiūrėkim į mėnulį, švelnios miglos glosto man veidą kuomet stebiu kaip tu geri alų.
Šiva kietas! Tarp pusdievių jis yra lyg neformalas.
Jei neužmigsiu dar bent keletą dienų patirsiu arba nušvitimą arba išprotėsiu.
Betkuriuo atvėju tuomet galėsiu savo kūną išsitepti pelenais ir kitoje dimensijose su Šiva
gerti žemuogių arbatą ir diskutuoti apie žemutinių sferų būtybėms primetamus stereotipus
bei prigimties priežastį.
Damn! aš rašau pointe dienoraštį! Kokia gėda!
Einu išsiverkt vaivorykštėmis savo tarpgalaktiniam katinui.