Kasutaja yoursfaithfully päevik
Kartais atrodo, paimtum ir padėtum ant stalo savo širdį. Inkstus. Ar kepenis.Nusinertum odą. Bet
ką. Kad tik neliktų nieko neaiškaus ir ne taip suprasto. Kad tik viskas
būtų gerai. Nes ne viską gali pasakyt. Ne viską pavyksta perteikti
taip, kaip yra. Žinoma. Paslėpti galvą smėlyje yra paprasčiau...
Nenoriu
būti demagogė. Nenoriu vaidinti, kad suprantu visų pasaulio blogybių
kilmę, ir visų žmonių liūdesio ir vienatvės priežastis. Kad galiu
išnarplioti tas šaradas ir išgelbėti kiekvieną paklydusią sielą. Nes
taip nė velnio nėra. Ir nemanau, kad kas nors tai geba. Nebent koks
naujai atsiųstas mesijas. Nenoriu būti kalė intrigantė. Nenoriu lipti
kažkam per galvą, ręsti savo laimę ant svetimos. Istorija byloja, kad
dar niekada nieko gero iš to nebuvo... ir nebus. Nes kiekvienas veiksmas
turi atoveiksmį. Ar bent jau mes taip suprantame likimo spyrius šiknon.
Nenoriu būti ta, kurios vardą prisimena tik tada, kai reikia. Nenoriu
turėti antro veido. Nenoriu…
Užsimerki ir
matai pievas, atolus, ganyklas... Sodrią smaragdinę žalumą ir tyrą mėlį viršum
pasišiaušusių girių. Užsimerki, ir šnervės užpildo lengvo laukinio vasaros vėjo
gūsis. Užsimerki, ir visas šitas gaivalas tave įsuka... Pakelia aukštyn ir
nepaleidžia... Atsimerki ir tik tada supranti, kad tavo basos kojos rasotoj
žolėj yra būtent tas dalykas, rišantis su dabartimi, su realybe, su
materija...
.
Gera. Gera,
kai kiekvieną dieną mažėja nežinomųjų... Kai gali pabusti ramia galva ir
tylinčia sąžine. Kai su visais atsiskaityta. Ypač su savim. Kai nieko nebijai ir
jautiesi pilnas pozityvios Jah energijos... Kai saulė šviečia tau. .
Egzaminų
rezultatai kol…
Parašyti yra daug lengviau, negu garsiai
pasakyti balsu. Gali pasislėpti už įmantrios sakinio konstrukcijos,
įrėminti viską dailiais bei spalvingais epitetais, pagardinti
šauktukais... Pagalvoti... Rašant nereikia žiūrėti į akis, nereikia
galvoti kur dėti rankas ir kaip nesusijuokti rimčiausioje vietoje...
Rašydamas neparausi dėl leptelėtos nesąmonės. Kalbant užduotis pasidaro
gerokai sunkesnė... Bet tuo pačiu, nepraverdamas burnos, vien tykiu buvimu šalia gali pasakyti daugybę svarbių dalykų. Tokių, kokių niekada nepajėgsi užrašyti. Tokių, kokių niekada nepertransliuos jokia televizija ar radijo stotis...
.Puikus dalykas yra draugas. Smagu atrasti artimą žmogų.
Verki ant peties, juokiesi iš tų pačių nesąmonių, keiki, guodiesi... ir
tik laikas gali pasakyti, kuriai…
Regis išbarsčiau ir iššvaisčiau daugybę gerų ir
naudingų dalykų: senas draugystes, paauglišką meilę, laiką, entuziazmą,
vaikišką optimizmą ir mielaširdingumą, jautrumą svetimam skausmui,
lengvą naivumą ir šviesias mintis. Liko skaldantis galvos skausmas,
nemiga, nerimas, apatija, kartais geizeriu prasimušantis sarkazmas,
pyktis ant viso pasaulio, šviesių dienų ilgesys ir spazmai paširdžiuose,
prieš užmiegant... Aš labai mėgdavau sakyti "žmonės, tokie kaip tu...",
bet imu suvokt, kad mes per daug panašūs, kad neprivalėčiau sakyti
"žmonės, kaip mes". Aš nepykstu. Aš ilgiuosi. Ir jei tik tu nebūtum
sušikta padugnė, viskas galėtų atrodyti kitaip. Na bet visi nešam savo
kryžių ir visi mokam už klaidas. Buvusias ir…
Aš, Sado ir Mazo. Mes geriausi draugai, nes
beveik niekada nesiskiriam. Nes vienas kitą puikiai suprantam. Nes toks
gyvenimas. Negydomos žaizdos pūliuoja, pūva, metasi gangrena. Iš pradžių
tik į audinius, po to ima pūti ir kaulai, siela, mintys...
.
Pažiūrėjau
"Candy". Tyliai
paverkiau iš smaugiančio liūdesio ir protingo džiaugsmo. Ir dar pora
užkalbėjimų, kad praeitis liktų ten, kur yra dabar - kažkur prie
švytinčio Sirijaus. Tarp sprangių kosminių ūkų ir lengvų saulės dulkių.
Ten, kur nieko nėra, iš kur negrįžtama ir kur nėra lankymo valandų.
Tiesiog šitaip. Stagnacija.
.
Niekada
nebuvo taip velniškai sunku, kaip sunku…
Mažosios sesutės užauga. Ir dar negana to, paaiškėja, kad jos turi trigubai daugiau pasiutimo, nei turėjom mes...
O
mažieji broliukai auga tiesiog akyse. Ir tik žiūrėdama į tas mažas
mėlynas akytes supranti, kad jau seniai nebuvai matęs tokio skaidraus
žmogaus - nevaidinančio emocijų, nesimuliuojančio ir nemanipuliuojančio...
Nuoširdaus, nesavanaudiško ir nepavydinčio... Kuris apkabina, nes myli
ir nusisuka, kai pyksta. O ne priešingai.
Gražuolė
mama po truputėlį sensta, kaip su liūdesiu konstatuoja ji pati. Net
supertėčio smilkiniai baltėja. O aš irgi vis įtariau šukuojuosi savo
blondiniškas kasas - o v drug pro peroksidą išlįs koks žilas plaukas...Niekas neina jaunyn. Po 20 gimtadienio…