25.09.2010
Danguje
37, Vilnius, Liettua

Po gero, rūstaus tokio lietaus, pasirodžius vaivorykštei, aš akimis, lyg teptuku, išpaišau dangų visomis vaivorykštės spalvomis. Tada akimirkai užsimerkiu, šypteliu, ir atmerkęs akytes, mintyse parašau tame spalvų žaisme Tavo vardą, nepamiršęs mažos, bet mielos, ryškiai ryškiai raudonos širdelės kamputyje. Tada suprantu, jog labiau to dangaus nenuspalvinsiu. Nes neįmanoma labiau. Visos spalvos panaudotos, emocijos išlietos, belieka tik prisimerkti ir mėgautis.

Mėgautis tokiu dangum, kokį turime. Galbūt kažkur spalvos per sodrios, kažkur Tavo vardo raidelė kreiva, o kamputyje išvis netyčiukais teptelėjau juoda spalva... Bet net ir juoda spalva margame gyvenime, jeigu jos aišku, nedaug, gerai dera. Nes jeigu nėra bent trupučio juodumo, vaizdas atrodo pederastiškai. O mūsų vaizdai atrodo puikiai, tik nereikia sėdėti susisukus į kamuoliuką, ir išgąščio kupinom akim žvalgytis į horizontą - neduok Dieve vėl ateis lietingi debesys ir audros?

Lietus juk lyja. Juk jo visada bus. Ir tada mes, nepaisant gydytojų ir pediatrų rekomendacijų, dainuodami tik mums vieniems žinomąs, savos kūrybos, dainąs, galėsime šokinėti per baląs. Ir nesvarbu, kad po to savaitę kartu, perlaužyti per pusę, tarsi kokie rachitai, gulėsime lovoje ir garsiai čiaudėsim vienas kitam į pažastį. Juk tai irgi Meilė.

Juk mums nesvarbu, kokia veido išraiška mūsų antrųjų pusių veiduose. Juk mes vienas kitą mylime ir tada, kai matome mylimojo šypseną, ir tada, kai jis pyksta, ir tada, kai jis maivosi arba dainuoja. Meilė, ji ne tik širdelės virš galvos, bei angeliukai apsikabinę danguje - meilė tai ir kvailystės, apsikabinimai, žvilgsniai, šėlsmai, depresiniai pagulėjimai kampelyje, idiotiško Šok su manim žiūrėjimas, nesuprantamo futbolo stebėjimas... Juk meilė tai viskas. Viskas, kas daroma kartu...

Ir kitoks niekada, niekada aš nebūsiu. Tu man atleisk, kad esu toks. Įsivaizduojantis esąs protingiausias, tiesmukiškas, egoistiškas, principingas... Bet toks esu Tau. Mano gyvenimas yra skirtas Tau, ir viskas, ką aš darau gero ar blogo - tik todėl, kad Tave taip stipriai myliu. Aš užsimerkčiau akis, ir atleiščiau Tau bet ką, kad ir ką padarytum...

Bet žinau, kad Tau pačiai labiau patinka, kai danguje, akimis, piešiu mums meilės vis naujesnius ir naujesnius, paveikslus...


21 näyttökertaa
 
Kommentit

Ei ole kommentteja vielä.
Jätä kommenttisi, aloita keskustelu!

Blogi
Blogit päivitetään joka 5 minuutti